Lietuvos gamtos fondas

Tel.: 8 5 2310700
Algirdo g. 22-3, Vilnius

Kontaktai:

Mūsų adresas:

Sekite naujienas:

Elektroninis paštas:

nerijus.z@glis.lt

indre.c@glis.lt​

© 2017. Lietuvos gamtos fondas. Visos teisės saugomos.

  • Lietuvos gamtos fondo tinklalapis
  • Facebook Social Icon
  • YouTube Social  Icon

Regioniniai laimėtojai

2015 metai

 

Markus Eerola and Minna Sakki-Eerola

 

Markus ir Minna ilgą laiką domėjosi aplinką tausojančiu ūkininkavimu ir visada daug dėmesio skyrė dirvožemio struktūrai bei jo apdorojimo metodams, netgi prieš pradėdami ekologinę gamybą 2010 metais. Ūkyje auginami įvairūs augalai: grūdai, faba pupelės, rapsai, grikiai, žirniai bei avižų mišiniai.  Jų ūkyje gausu pievų, kurios naudojamos žaliųjų trąšų gamybai. Kartu su buferinėmis zonomis, šios pievos užtikrina erozijos kontrolę bei užtikrina maistinių medžiagų sulaikymą dirvožemyje. Čia  naudojamos pažangios technologijos, kurios skirtos dirvožemio analizei bei įranga  pritaikyta vyraujančioms aplinkos sąlygoms.  Tai padeda  ne tik palaikyti optimalią dirvožemio struktūrą ir sumažinti maistingųjų medžiagų nuotėkį, bet ir padidina derlių bei teikia didesnę ekonominę grąžą ūkui. Markus ir Minna aktyviai bendradarbiauja su kitais ūkiais, įmonėmis, mokslo darbuotojais ir organizacijomis, taip pat dalyvauja įvairiuose aplinkosauginiuose  projektuose.

 

„Nacionalinio Suomijos konkurso laimėjimas jau buvo garbė - laimėti regioninį etapą buvo neįtikėtina. Tai mums suteikė jėgų toliau dirbti; dalintis gerosiomis praktikomis ir bendradarbiauti su kitais. Galų gale, bendradarbiavimas ir teigiamas požiūris yra tikrasis tvaresnio žemės ūkio pagrindas“.

 

Ūkio kryptis:  ekologinis augalininkystės ūkis (340 ha)

Vietovė: Hyvinkoje. pietinė Suomija

2009 metai

 

Katariina Vapola ir Jyrki Ankelo

Katarina Vapola ir Jyrkis Ankelas iš Suomijos – pirmojo konkurso 2009 m. nugalėtojai. Ūkininkams nepakako vien ekologinio ūkio statuso, jie ėmėsi papildomų priemonių siekdami sumažinti žalą aplinkai. Ūkyje taikomos paprastos, tačiau labai efektyvios priemonės. Sėjama daug žiemkenčių, dėl to sumažėja dirvos erozija ir maistinių medžiagų nuotėkis. Nuotėkį sumažina ir ganyklų atnaujinimas sėjant be arimo. Vandens filtro funkciją atlieka ūkyje esantys vandens telkiniai ir atkurta šlapynė. Mėšlo kaupimo aikštelė betonuota ir uždengta – taip sumažinamas ir amoniako patekimas į aplinką. Vienintelė trąša – gerai perpūdytas ūkio galvijų mėšlas, pievos tręšiamos nedideliu srutų kiekiu, išpurškiamu laukuose vegetacijos laikotarpiu. Regis, viskas elementaru, tačiau paprastumas yra ir privalumas, nes reiškia, kad šios priemonės nesunkiai gali būti pritaikytos kituose ūkiuose. Katarina įsitikinusi, kad atsakomybę už gerą aplinkos būklę ūkininkai dalijasi su vartotojais, kurie gali skatinti ūkininkus keisti savo veiklas rinkdamiesi tausojant aplinką užaugintus produktus.

 

Ūkio kryptis: Ekologinis mėsinių galvijų ūkis

Vietovė: Kalanti sritis. Ūsikaupunkio regionas 

2010 metai

 

Håkan ir Teri Lee Eriksson

 

Eriksonų ūkis yra vos už 30 km nuo Baltijos jūros, tad jie žino: tai, kas iš jų ūkio patenka į aplinką, jau po savaitės bus jūroje. Jausdami atsakomybę už jūros išsaugojimą, ūkininkai ženkliai sumažino azoto ir fosforo junginių nuotėkį iš ūkio. Eriksonai įrodė, kad ir stambiame, ekologinio sertifikato neturinčiame ūkyje gali būti tausojama aplinka. Ūkyje kaupiamoje išsamioje duomenų bazėje galima stebėti pokyčius ir  skaičiuoti racionalaus išteklių naudojimo ekonominę naudą. Tausoti aplinką padeda ir tikslaus ūkininkavimo sistemos. Su azoto jutikliu tręšiama tiksliai ten, kur reikia, todėl išvengiama azoto nuotėkio. Kad vandens ekosistemos būtų apsaugotos nuo fosforo junginių prasisunkimo, aplink melioracijos kanalus ir nusodinimo baseinus palaikomos 6 m pločio apsauginės žolės juostos. Siekdami sumažinti nuotėkį, Eriksonai 75 proc. ariamų žemių žiemai užsėja tarpiniais pasėliais. „Ūkininkaujant negalima apsiriboti trumpalaikiais ekonominiais tikslais, būtina žvelgti toliau – kas laukia išnaudojus išteklius“, – sako Hakanas ir Teri Lee Eriksonai iš Švedijos, aplinkai draugiškiausio regiono ūkio titulą pelnę 2010 m.

 

Ūkio kryptis: Augalininkystė (žieminiai ir vasariniai javai)

Vietovė: „Wiggeby“ ūkis Ekerės saloje, Malareno ežere

2011 metai

 

Marian Rak

Samotvurko kaime netoli Vroclavo Marijanas savo ūkį pradėjo nuo 5 ha, šiandien jo valdos siekia 102 ha. Didžiojoje dalyje ūkio žemių auginami javai, likusi dalis – pievos, kur ruošiami pašarai ir ganomi limuzinų veislės galvijai. Kad sumažintų maistinių medžiagų nuotėkį, Marijanas ūkyje taiko daug agrarinės aplinkosaugos priemonių: plačios apsauginės juostos aplink vandens telkinius, aplink kelius, upelius ir melioracijos kanalus prisodinta medžių, ūkio laukuose auginami įsėliniai ir posėliniai augalai.

 

Daug pastangų ūkininkas paaukojo ir biologinės įvairovės apsaugai bei atkūrimui ūkyje. Siekdamas atkurti natūralias buveines ir pagerinti gyvenimo sąlygas gyvūnijai jis savo ūkyje jis sukūrė tvenkinių ir pelkių. Kad suskaldytų ariamų laukų vientisus masyvus ir suteiktų vietos maitintis ir prisiglausti gyvūnijai, laukuose Marijanas prisodino medžių ir krūmų, medžiuose prikėlė inkilų šikšnosparniams.

 

Aplinkiniai ūkininkai Marijano pastangas dažnai stebėdavo pašaipiai – esą jis iš dyko buvimo niekais užsiima. Ūkininkas prisipažįsta, kad įvertinimas konkurse „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas“ jam labai svarbus, nes įrodė, kad jo pastangos tikrai vertingos ir nubraukė kreivas šypsenas nuo kolegų ūkininkų veidų. Ūkininkas viliasi, kad vis daugiau ūkininkų paseks jo pavyzdžiu ir stengsis užtikrinti ne tik ekonomiškai, ir biologinės įvairovės prasme gyvybingą ūkį, nekeliantį grėsmės Baltijos jūrai ir kitoms ekosistemoms.

 

Ūkio kryptis: augalininkystė (kviečiai, miežiai, kukurūzai, rapsai, bulvės), sodininkystė (vaismedžiai) ir mėsinė galvijininkystė

Vietovė: netoli Vroclavo esantis Samotvurko kaimas

2014 metai

 

Juris Cīrulis ir Vija Cīrule

 

Stambaus tradicinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio šeimininkai Juris Cīrulis ir Vija Cīrule  apdovanoti už tai, kad ūkyje vysto uždaro maistinių medžiagų ciklo gamybos sistemą – čia apgalvotai ir tausiai panaudojami visi ištekliai. Per 20 ūkininkavimo metų jie įdėjo daug pastangų, įgyvendino daug priemonių, kad kuo efektyviau panaudotų ūkyje esančius resursus, sukurdami uždaro ciklo ir aplinką tausojančią gamybos sistemą, siekdami, kad iš jos nebūtų jokio maistinių medžiagų nuotėkio. Pavyzdžiui, karvių mėšlas yra panaudojamas ūkyje esančiuose biodujų išgavimo įrenginiuose, iš biodujų gaminama elektra, ūkio šiltnamiuose panaudojama elektros gamybos metu išgaunama šiluma. Ūkininkai taip pat savo ūkyje įrengė šlapynes, apsaugines vandens telkinių juostas bei nusodinimo baseinus ir labai mielai dalijasi savo patirtimi su kitais Latvijos ir viso regiono ūkininkais. Juris ir Vija visuomet buvo įsitikinę, kad ūkininkai privalo prisiimti atsakomybę už neigiamą žemės ūkio poveikį gamtai.

 

„Manau, kad ūkininkai ieško naujų technologinių sprendimų, kurie galėtų padėti jiems vystyti savo ūkį aplinką tausojančiais metodais“, - sako Juris. „Ūkis yra visuomet atviras vietiniams ūkininkams, kurie norėtų pamatyti, kaip galima panaudoti naujas technologijas ne tik siekiant ekonominio efektyvumo ir tausesnio išteklių naudojimo, bet ir siekiant sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai.“

 

Ūkio kryptis: Tradicinis pieno (daugiau nei 300 karvių)  

ir augalininkystės ūkis (700 hektarų)

Vietovė: Zaļenieku apylinkės ( netoli Latvijos sienos,

apie 30 km nuo Joniškio), Latvija

2013 metai

 

Juhan Särgava

 

Juhanas Sargava savo ekologinį „Saidafarm“ įkūrė jau 1992 m., kuomet  Kai aplinką tausojanti žemės ūkio praktika Estijoje nebuvo labai paplitusi ir populiari. Taigi, Juhanas tampo tokio ūkininkavimo pradininku Estijoje. Jo „Saidafarm“ ūkis užima 1000 ha, jame ganosi daugiau nei 500 galvijų bei pieninių karvių 200, ūkyje auginami įvairius augalai, reikalingus gyvūnams laikyti ūkyje. Ūkyje gaminami ir parduodami septyniolika skirtingų rūšių pieno produktų, kurių dauguma yra sertifikuoti. Pagrindinė Juhano  priemonė išlaikyti tausojantį ūkininkavimą - visiškai išvengti dirbtinių trąšų ir agrocheminių medžiagų naudojimo. Vietoje to yra naudojamas mėšlo kompostas su šiaudais bei sliekais, taikoma sėjomaina bei kitos priemonės, kurios  palaiko dirvą sveiką ir derlingą.

 

Bendras šio ūkio tikslas - išteklius naudoti kuo ekonomiškiau, pakartotinai juos panaudoti kaip įmanoma daugiau. Neseniai  pastatyta ūkyje pastatyta vandens perdirbimo sistema, kuri pakartotinai panaudoja šilumą ir vandenį. Šalutiniai pieno gaminių produktai taip pat yra pakartotinai naudojami. Be to ūkininkas visi reikalingi pašarai bei pieno produktai gaminami vietoje, todėl išvengiama didelių transporto išlaidų, suvartojama mažiau neatsinaujinančių išteklių  bei išvengiama papildomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

 

Ūkio kryptis: ekologinis pieno ūkis (500 galvijų, įskaitant
200 pieninių karvių)

Vietovė: Lehetu kaimas Harjumaa apskrityje, Estija