Nacionaliniai Lietuvos laimėtojai
2019 metai
UAB „Ilzenbergo valdos“
“Ilzenbergas”, tai šimtmečiais kurta ūkininkavimo aura, tai ūkis, kuris 2015 metais atšventė 500 metų jubiliejų pilnai atkurtame dvare. Dvare tvyro ramybė, gera energetika. Čia sukurtos puikios sąlygos dirbti ir gyventi, augti ir klestėti. Harmonijoje su gamta dirbančio ūkio „Ilzenbergas“ prioritetas – auginti, perdirbti, gaminti ir patiekti sveiką, natūralų, su meile išaugintą ir pagamintą maistą valgytojams visoje Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.
Biodinamiškai, ekologiškai ir/ar pagal gamtos žemdirbystės principus vykdoma žemdirbystė , padeda išlaikyti ir išsaugoti gamtą ir aplinką, mažinti gamtos užterštumą, palaikyti biologinę įvairovę. Ūkininkaujant stengiamais išlaikyti gerą dirvožemio būklę, tam pasitelkiamos įvairios priemones: naudojamas tik ekologiškas kompostas ir tik natūralios - organines trąšas, bei ypač atsakingai laikomasi sėjomainos reikalavimų. Taip pat kiekvienai daržovių rūšiai parenkamas geriausiai tinkamas „kaimynas“. Praktikuojant tokius ūkininkavimo būdus dirva nėra alinama, daržovės geriau apsaugotos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų.
Daugiau apie ūkį: http://www.ilzenbergas.lt/
Ūkio kryptis: Ekologinis pienininkystės ūkis ( 89 karvių ir 17 prieauglio), laisvėje laikoma iki 2000 vištų dedeklių, auginami mėsiniai paukščiai (vištos, antys, žąsys, kalakutai) – 5000 vnt.,Auginamos įvairios daržovės, uogos, pasodintas vaismedžių sodas.
Vietovė: Ilzenbergas, Rokiškio raj.
2018 metai
Vaivos Jundulaitės – Kosienės ir Giedriaus Koso ūkis „Miško sodai“
Šis ūkis jau 4 metus turi biodinaminio ūkio sertifikatą „Demeter“. Ūkis įkurtas tarp pušynų bei pelkių iš tiesų primena miškuose esantį sodą. Vaiva Jundulaitė-Kosienė prisimena, jog iš pradžių jų ūkis veikė, kaip paprastas, tuomet – kaip ekologinis ūkis ir galiausiai gavo biodinaminio ūkio sertifikatą. Ūkyje taikomi biodinaminio ūkininkavimo metodai, padedantys padidinti humuso kiekį. Tai pasiekiama kompostuojant įvairias organines atliekas papildant biodinaminiais preparatais, kurie yra gaminami ūkyje.
Kosų ūkis prekiauja vaistažolėmis, prieskoniniais augalais, daržovėmis bei iš ūkio augalų išgaunamais produktais. Ūkyje „Miško sodai“ vyksta įvairių iš užsienio atvykusių svečių seminarai, taip pat edukaciniai užsiėmimai norintiems geriau pažinti lietuviškas vaistažoles.
Ūkio kryptis: Prieskoniniai-aromatiniai augalai, įvairios daržovės ir uogos, bei iš jų pagaminti produktai.
Vietovė: Visvainių k., Plungės raj.
2015 metai
Vilma ir Valdas Živatkauskai
Pagarba krašto tradicijoms ir siekis naudoti ūkyje alternatyvius, aplinką tausojančius metodus - kertiniai Živatkauskų ūkio akmenys. Besiruošiant ganyti ūkininkai iškirto kiek daugiau negu 5 ha savaime užsisėjusių krūmų, dabar ten ganomi galvijai. Upės slėnyje jie ekstensyviai augina 26 mėsinius galvijus ir kelias kiaules. Taip nuo užžėlimo saugoma dar 20 ha upės slėnio pievų. Ūkyje atliekami bioįvairovės stebėjimai, siekiant nustatyti ganymo ir šienavimo įtaką natūralioms pievoms. Trąšoms naudojamas tik galvijų mėšlas, kompostuota šlapžemių augalija bei kitos kompostuotos organinės atliekos bei laikomasi sėjomainos reikalavimų. Šiuo metu Živatkauskai ūkininkauja beveik 40 ha plote ir džiaugiasi, jog į prižiūrimas pievas sugrįžtančia biologine įvairove. Ganomose pievose randama saugomų bei retų augalų rūšių, kurios anksčiau nebuvo matomos, taip pat padaugėjo drugelių ir paukščių rūšių, o griežlės yra matomos prie pat namų. Į kasmet šiame ūkyje organizuojamą tradicinį romantikų sąskrydį „Išsaugok Nevėžio orchidėją Baltiją tausojančiame ūkyje" supinama daug gamtos pažinimo motyvų - įvairiapusė gamtinė programa bei galimybę patiems savo rankomis prisidėti prie gamtinių vertybių Nevėžio slėnyje išsaugojimo.
Ūkio kryptis: Mėsinė gyvulininkystė
Vietovė: Gineitų k., Kėdainių r.
2014 metai
Laura Mišeikienė
Laura įkūrė ekologinį ūkį, kuriame užliejamose pievose laisvai gavosi įvairūs mėsiniai galvijai. Šios pievos priskiriamose saugomoms „Natura 2000“ teritorijoms, kurios skirtos įvairių paukščių apsaugai (griežlės, juodųjų žuvėdrų, baltaskruostčių žuvėdrų) bei migruojančių baltakakčių žąsų sankaupų vietos taip pat baltųjų gandrų ir plėšriųjų paukščių migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai. Šiame ūkyje galvijai laikomi ant gilaus kraiko, mėšlas sustumiamas į mėšlo laikymo patalpą, kuri yra uždengta, todėl nei kvapas, nei amoniakas nepatenka į aplinką. O tai ypač svarbu, nes ūkis įkurtas užliejamose Nemuno pievose. Ūkiniai pastatai – daugiausia mediniai, pagrindas visur išbetonuotas. Žiemą gyvuliai laisvai išeina į lauko aptvarą, prie namų yra šėrykla. Gyvuliai šeriami ūkyje pagamintu pašaru (šienainis, grūdai). Mišeikų šeima viską, ko reikia maistui, išskyrus pieno produktus, užsiaugina patys. Vasarą ūkio kiemas pilnas ančiukų, viščiukų, kalakučiukų.
Ūkio kryptis: Mėsinė gyvulininkystė
Vietovė: Nausėdų k., Pagėgių sav.
2013 metai
Erikas Laiconas
Laiconų ūkio pasididžiavimas – bene 4 hektarus užimantis pačio ūkininko pastangomis įsteigtas valstybinis Margupio botaninis draustinis. Margupio kadagyne yra nemaža į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos (Prunus spinosa) populiacija, čia prieglobstį randa ir kitos retos rūšys. Tačiau mėsiniai mišrūnai galvijai yra Laiconų ūkio pagrindas. Čia pievos ir ganyklos sudaro 37 ha. Galvijai laikomi palaidi visą savo gyvenimą (naudojame elektrinę tvorą). Žiemą galvijai naudojasi šaltais tvartais. Kada ir kiek būti lauke, galvijai renkasi patys. Bandą sudaro 28 karvės žindenės bei telyčios ir 1 šarolė veislės bulius. Kitas objektas – daržas, kuriame irgi auginama ekologiškai švari produkcija. Erikas Laiconas su šeima savo ūkyje naudoja įvairias aplinką tausojančias priemones: mėšlas laikomas betoninių pamatų mėšlinėse, ūkio patalpų valymui nenaudojamas vanduo, tvarte palaikoma vienoda temperatūra kaip ir lauke, vykdoma sėjomaina, naudojamas mažesnis baltymų kiekis pašaruose bei stengiamasi palaikyti natūralias daugiametės pievas. Daugiau apie šį ūkį galite sužinoti tinklalapyje.
Ūkio kryptis: mėsinė galvijininkystė,daržininkystė, asilų auginimas
Vietovė: Jurbarko r., Išlestakių ir Burbiškių kaimuose
2011 metai
Arūnas ir Daiva Giedrikai
Arūno ir Daivos Giedrikų ūkis yra šiaurinėje Lietuvoje, kur vyrauja karstinis kraštovaizdis ir maistinės medžiagos lengvai išplaunamos į vandens telkinius, todėl jų pastangos – labai reikšmingos. Giedrikai augina daržoves taikydami keturių metų sėjomainą, kas keletą metų laukai užsėjami azotą dirvoje fiksuojančiais augalais; sėjomainai naudojamos ir garstyčios. Nuo kenkėjų daržovės taip pat saugomos natūraliais metodais: daržovės sodinamos tam tikra tvarka, purškiamos dilgėlių užpilu. Kovodami su vėjo ir vandens sukeliama erozija, Giedrikai sodina apsaugines medžių ir krūmų juostas – taip pagerinamos sąlygos ir sukuriami migravimo koridoriai paukščiams ir kitai gyvūnijai.
Ūkio kryptis: ekologinė daržininkystė
Vietovė: Paberžės seniūnija, Biržų r.
2010 metai
Jonas Sidaravičius
Jono Sidaravičiaus sodyba yra tarp Skaisčio ir Snaigyno ežerų. Tokia kaimynystė mažinti neigiamą poveikį aplinkai ūkininką įpareigoja labiau nei skatintų ekologinio ūkio sertifikatas. Ilgą laiką stebėjęs, kaip pamažu užželia ežerai, Jonas ėmėsi priemonių jiems gelbėti ir dabar gali stebėti ežerų atsigavimą. Šio ūkio patirtis – pavyzdys, kaip aplinkosaugos priemonės gali būti pritaikomos beveik kiekviename ūkyje. Molio grindinys tvartuose apsaugo nuo maistinių medžiagų nutekėjimo ir gruntinio vandens užteršimo. 200 m besitęsiančios apsauginės medžių juostos saugo dirvą nuo vėjo ir kritulių sukeliamos erozijos bei mažina maistinių medžiagų nuotėkį. Nuotėkis ir oro tarša mažinami avių mėšlą per žiemą kaupiant tvarte, o pavasarį laikant lauke talpiose krūvose, uždengtose plastiko plėvele.
Ūkio kryptis: augalininkystė, avių auginimas, miškininkystė
Vietovė: tarp Snaigyno ir Skaisčio ežerų Paterų kaime, Veisiejų sen., Lazdijų r.
2009 metai
Vladas ir Aušra Griciai
Ūkininkai Griciai apribojo maistinių medžiagų nuotėkį iš ūkio įvairiais būdais: aplink vandens telkinius palaikomos apsauginės zonos, mėšlas kaupiamas specialiose ūkio vietose, kur nėra grėsmės nutekėti maistinėms medžiagoms, ir naudojamas ariamų plotų tręšimui, dirva užariama iškart po
mėšlo paskleidimo. Didelę ūkio dalį sudaro pievos, ūkininkai stengiasi išsaugoti jose vešinčią biologinę įvairovę. „Tikimės, kad ekologinis ūkininkavimas yra žemės ūkio ateitis ir prie mūsų prisijungs vis daugiau ūkininkų, todėl aplinka bus švaresnė, o auginamas maistas – sveikesnis žmonėms“, – viliasi Vladas ir Aušra Griciai.
Ūkio kryptis: augalininkystė ir gyvulininkystė
Vietovė: Kretingos raj.